Įsivaizduok, ankstus rytas. Guli lovoje, šalia – Tavo jau pažįstamas, bet geidžiamas ir ne vieną duslią, malonumo pripildytą aimaną sukėlęs kūnas. Jis švelniai prigludęs prie Tavęs, jauti šiltas rankas, jos glosto Tave rūpestingais mostais. Liečia Tavo šlaunis, artėja link Tavo slaptos vietelės ir ach – jauti, kaip užtikrintai buvai užpildyta Jo varpos. „Labas rytas“ – toks šįryt pasisveikinimas, kaipmat išblaškęs rytinį apsnūdimą ir nunešęs į aistros ir begėdiškų malonumų kupiną sodą.