Minėjai, jog ši problema į Tavo kabinetą atvedė jau ne vieną moterį. Kada ir kaip visa tai gali padėti išspręsti psichoseksologas, o ne ginekologas?
Visų pirma, norisi kiek praplėsti šią temą priduriant, kad su vaginizmu ar dispareunija susiduria ne tik 1cis moterys, bet ir kiti žmonės, kurie turi moteriškus lytinius organus, pavyzdžiui, translyčiai ar nedvinarės tapatybės asmenys.
Dispareunijos ir vaginizmo tiesiogines priežastis atpažinti įmanoma tikrai ne visada, jos gali būti fizinės, asmeninės arba santykių. Fizinės priežastys paprastai būna tokios kaip endometriozė, dubens traumos, šlapimo takų ar makšties infekcijos, aukštas raumenų tonusas, hormonų pokyčiai, susiję su gimdymu ar menopauze. Viena iš dažniausiai minimų psichologinių vaginizmo priežasčių yra seksualinė prievarta, tačiau nebūtų teisinga galvoti, kad vaginizmas būtinai yra seksualinės traumos pasekmė. Psichologinių priežasčių tikrai yra daugiau, pavyzdžiui, neigiamas tėvų požiūris į seksualumą vaikui augant, ribojančios sveiką seksualumą religinės nuostatos. Neigiamos žinutės, kurias girdime iš tėvų mums augant ir bręstant net ir nesąmoningai gali veikti seksualinį gyvenimą suaugus. Paprastai jaunos merginos yra gąsdinamos, kad pirmas kartas būtinai bus skausmingas; vietoj to, kad papasakotų jaunam žmogui apie kontracepcijos būdų įvairovę, jam iškeliama nėštumo grėsmė. Nieko keisto, kad tai galiausiai tampa save išpildančia pranašyste – išsigandusi mergina tikrai bus įsitempusi ir seksualinė patirtis bus skausminga, kartais to ir užtenka, kad atsirastų vaginizmas. Kartais vaginizmas yra simptomas, parodantis, kad santykiuose kažkas ne visai gerai. Pavyzdžiui, jis gali atsirasti dėl seksualinės komunikacijos stokos, kai moteris ilgą laiką įsitraukia į seksą iš pareigos, nejausdama malonumo, kartais vaginizmas gali būti ir nesąmoningas būdas kontroliuoti partnerį ar jį nubausti. Žinoma, kiekvieni santykiai yra unikalūs, todėl tikrai neskubėkite neapgalvotai prisitaikyti to sau, dažnai vaginizmas atsiranda visiškai sveikuose ir mylinčiuose santykiuose.
Susidūrus su dispareunija ar vaginizmu, pirmas žingsnis visada turėtų būti apsilankymas pas ginekologą. Neradus medicininių skausmo priežasčių, psichoseksologas gali padėti atpažinti, kokios asmeninės ar santykių patirtys yra susijusios su vaginizmu, ir pasiūlyti būdų juos spręsti. Kadangi vaginizmas yra automatiškas raumenų įsitempimas, psichoseksologas gali padėti mokytis didesnio kūno pojūčių įsisąmoninimo, keisti nuostatas apie skausmą, plėsti savo seksualinius scenarijus. Dažnai vaginizmo priežastys gali būti tiek psichologinės, tiek fiziologinės, todėl efektyviausia šį iššūkį spręsti komandiškai – kartu su ginekologu, psichoseksologu ar kitu psichikos sveikatos specialistu, turinčiu žinių apie seksualumą ir kineziterapeutu, gerai išmanančiu dubens raumenų specifiką.
1moteris, kurios savęs identifikacija sutampa su gimus priskirta lytimi.